Alavas yra vienas iš ankstyviausių žmonijos atrastų ir naudojamų metalų. Kambario temperatūroje jis yra sidabriškai baltas ir turi tris alotropines būsenas, priklausomai nuo temperatūros pokyčių. Žemesnėje nei 13,2 °C temperatūroje tai yra α alavas (pilkasis alavas), 13,2–161 °C temperatūroje – β alavas (baltasis alavas), o aukštesnėje nei 161 °C temperatūroje – γ alavas (trapusis alavas). Pilkasis alavas priklauso deimantinio tipo lygiaašei kristalų sistemai, baltasis – tetragoninei kristalų sistemai, o trapusis – ortorombinei kristalų sistemai. Ore ant alavo paviršiaus susidaro apsauginė alavo dioksido plėvelė, kuri yra stabili. Kaitinant oksidacijos reakcija pagreitėja, ir alavas reaguoja su halogenu, sudarydamas alavo tetrahalogenidą, kuris taip pat gali reaguoti su siera. Alavas gali lėtai tirpti praskiestoje rūgštyje ir greitai – koncentruotoje rūgštyje. Alavas gali būti tirpinamas stipriame šarminiame tirpale. Alavas koroduos rūgštiniuose druskų, tokių kaip geležies chloridas ir cinko chloridas, tirpaluose.
Alavas yra varį jungiantis elementas, tačiau viršutinėje litosferos dalyje jis pasižymi tiek deguonies, tiek sieros giminingumu. Gamtoje žinoma daugiau nei 50 alavą turinčių mineralų. Šiuo metu ekonominę reikšmę daugiausia turi kasiteritas, po jo seka kesteritas. Kai kuriuose telkiniuose taip pat gali būti gana daug sieros-alavo-švino rūdos, stibnito, cilindrinės alavo rūdos, kartais juodosios sieros-sidabro-alavo rūdos, juodosios boro-alavo rūdos, malajanito, šistito, brucito ir kt. Sudėtyje yra, turi pramoninę vertę.
Kasiteritas, kurio cheminė sudėtis yra SnO2, yra tetragoninė kristalų sistema, kristalas yra dvigubų kūgių, kūgių ir kartais adatų formos. Jame dažnai yra mišrių medžiagų, tokių kaip geležis, niobis ir tantalas. Be to, jame taip pat gali būti mangano, skandžio, titano, cirkonio, volframo ir dispersinių elementų, tokių kaip iridis ir galis. Fe3+ buvimas dažnai turi įtakos kasiterito magnetizmui, spalvai ir savitajam sunkiui. Kasiteritas yra pagrindinė alavo žaliava.
Kesteritas, dar žinomas kaip tetraedronitas, pasižymi Cu₂FeSnS₄ chemine sudėtimi, tetragonine kristalų sistema, retais kristalais ir pseudotetraedru, pseudooktaedru, plokštelinėmis formomis. Geltonojo alavo nuosėdos dažniau aptinkamos Guangxi alavą turinčiuose sulfidų metasomatiniuose nuosėdose ir užpildo tipo volframo-alavo nuosėdose, taip pat Hunano aukštos ir vidutinės temperatūros hidroterminio tipo švino-cinko nuosėdose.
Stibio alavo-švino rūdos cheminė sudėtis yra Pb₂Sb₂Sn₃S₁₇, joje yra geležies, cinko ir kt. Kristalas plonas, dažnai išlenktas, o dvyniai kristalai sudėtingi. Agregatai masyvūs, radialiniai arba sferiniai. Ji susidaro kartu su stibnitu ir kesteritu, taip pat alavo rūdos gyslose.
Sieros-alavo-švino rūda, cheminė sudėtis PbSnS2, ortorombinė kristalų sistema, kristalas plokščio formos, forma artima kvadratinei, dažniausiai masyvus agregatas. Dažnai išgaunama alavo rūdos gyslose kartu su kasiteritu, galenitu, sfaleritu ir piritu.
Cilindrinė alavo rūda, kurios cheminė sudėtis yra Pb3Sb2Sn4S14, ortorombinė kristalų sistema, cilindrinis arba masyvus ir sferinis agregatas, susidaro alavo rūdos gyslose kartu su stibnitu, sfaleritu ir piritu.
Grynas alavas lėtai sąveikauja su silpnomis organinėmis rūgštimis, todėl jis dažnai naudojamas alavuotų lakštų, paprastai vadinamų skarda, gamyboje ir naudojamas kaip maisto pakavimo medžiaga. Grynas alavas taip pat gali būti naudojamas kaip tam tikrų mechaninių dalių danga. Alavas lengvai perdirbamas į vamzdžius, folijas, laidus, juosteles ir kt., taip pat gali būti pagamintas į smulkius miltelius miltelių metalurgijai. Alavas gali būti legiruojamas su beveik visais metalais, dažniau naudojami lydmetalis, alavo bronza, babito lydinys, švino ir alavo guolių lydinys ir švino lydinys. Taip pat yra daug alavo turinčių specialiųjų lydinių, tokių kaip cirkonio pagrindo lydiniai, naudojami kaip branduolinio kuro dangų medžiagos atominės energetikos pramonėje; titano pagrindo lydiniai, naudojami aviacijoje, laivų statyboje, atominėje energetikoje, chemijos, medicinos įrangos ir kitose pramonės šakose; niobio ir alavo intermetaliniai junginiai gali būti naudojami kaip superlaidūs. Laidi medžiaga, alavo ir sidabro amalgama, naudojama kaip dantų metalo medžiaga. Svarbiausi alavo junginiai yra alavo dioksidas, alavo dichloridas, alavo tetrachloridas ir alavo organiniai junginiai. Jie naudojami kaip žaliava keraminiam emaliui, kandikas šilko audiniams marginti ir dažyti, plastikų terminio stabilizavimo priemonė ir kaip baktericidai. Ir pesticidai.
Mano šalies alavo rūdos ištekliai pasižymi šiomis savybėmis: (1) Atsargos yra labai koncentruotos. Mano šalies alavo kasyklos daugiausia sutelktos 6 provincijose: Junane, Guangsi, Guangdonge, Hunane, Vidinėje Mongolijoje ir Dziangsi. Junanas daugiausia sutelktas Gedziu, o Guangsi – Dačange. Gedziu ir Dačango atsargos sudaro visus šalies rezervus. Apie 40 % visų atsargų. (2) Visų pirma, alavo rūda yra pagrindinis šaltinis, o platinamoji alavo rūda vaidina antraeilį vaidmenį. Bendruose šalies rezervuose pirminė alavo rūda sudaro 80 %, o platinamoji alavo rūda – tik 16 %. (3) Yra daug susijusių komponentų, tik 12 % jų yra vieno mineralo pavidalu. Alavo rūda kaip pagrindinis mineralas sudaro 66 % visų šalies atsargų, o alavo rūda kaip susijęs komponentas sudaro 22 % visų šalies atsargų. Simbiontiniai ir susiję mineralai yra varis, švinas, cinkas, volframas, stibis, molibdenas, bismutas, sidabras, niobis, tantalas, berilis, indis, galis, germanis, kadmis, geležis, siera, arsenas, fluoritas ir kt. (4) Yra daug didelių ir vidutinio dydžio telkinių, ypač Gedziu Junane ir Dačango Guangsi provincijoje, kurie yra pasaulinio lygio polimetalinių itin didelių alavo kasybos regionai.
Daugiau informacijos Nuoroda:https://www.wanmetal.com/products/tin/
Šaltinis: internetas
Atsakomybės apribojimas: Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta tik informaciniams tikslams, o ne kaip tiesioginis pasiūlymas priimti sprendimą. Jei neketinate pažeisti savo teisių, susisiekite su mumis laiku.
Įrašo laikas: 2021 m. rugpjūčio 30 d.